- triumfá
- vb. (sil. tri-um-), ind. prez. 1 sg. triúmf, 3 sg. şi pl. triúmfã
Dictionar Ortografic al Limbii Române Pentru Elevi. 2013.
Dictionar Ortografic al Limbii Române Pentru Elevi. 2013.
triumfa — TRIUMFÁ, triúmf, vb. I. intranz. 1. A repurta o victorie strălucită, a birui în luptă. 2. fig. A reuşi, a avea un mare succes; a se impune. 3. A se mândri, a jubila în urma unei victorii, a unui succes. [pr.: tri um . – prez. ind. şi: triumfez] – … Dicționar Român
triumfališkas — triumfãliškas, a adj. (1) žr. triumfiškas: Triumfãliškas maršas NdŽ. triumfãliškai adv. NdŽ: 1427 m. Vytautas per Smolenską triumfališkai žygiavo į vasalines Okos aukštupio sritis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
triumfatoriškas — triumfãtoriškas, a adj. (1) žr. triumfališkas. triumfãtoriškai adv.: Mes triumfatoriškai išžygiavome į namus gatvės viduriu viso miesto minios lydimi P.Klim … Dictionary of the Lithuanian Language
triumfalinis — triumfãlinis, ė adj. (1) DŽ, NdŽ, TrpŽ triumfinis: Renesansinė triumfalinė arka rš … Dictionary of the Lithuanian Language
triumfatortus — triumfãtortus sm. (1) DŽ, NdŽ, TrpŽ; Rtr 1. karvedys, nugalėtojas, sutinkamas su triumfu. 2. prk. žmogus, švenčiantis pergalę, triumfuojantis … Dictionary of the Lithuanian Language
triumfavimas — triumfãvimas sm. (1) Rtr, KŽ → triumfuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
triumfător — TRIUMFĂTÓR, OÁRE, triumfători, oare, adj. Care triumfă; biruitor, învingător, victorios. ♦ fig. Care exprimă o mare încredere în succesul obţinut, care arată mulţumirea de a fi biruitor. [pr.: tri um ] – Din fr. triomphateur, lat. triumphator,… … Dicționar Român
jubila — JUBILÁ, jubilez, vb. I. intranz. A simţi o mare satisfacţie (exteriorizând o), a se bucura din plin de ceva; a triumfa. – Din fr. jubiler, lat. jubilare. Trimis de cata, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 JUBILÁ vb. v. triumfa. Trimis de siveco,… … Dicționar Român
triumfare — TRIUMFÁRE s.f. (Rar) Faptul de a triumfa; biruinţă strălucită. [pr.: tri um ] – v. triumfa. Trimis de claudia, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 triumfáre s. f. (sil. tri um ), g. d. art. triumfării Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar… … Dicționar Român
izbândi — IZBÂNDÍ, izbândesc, vb. IV. 1. intranz. A învinge (în luptă), a fi victorios; a birui, a triumfa. 2. tranz. A reuşi într o acţiune, a izbuti să realizeze ceva. ♦ A duce la îndeplinire; a realiza, a împlini. – Din sl. izbondon. Trimis de valeriu,… … Dicționar Român